medžioti

medžióti, -iója, -iójo 1. tr., intr. SD136, R, MŽ, J, KGr352, Ūd, Pn, Prn ieškoti žvėrių ar paukščių, norint juos pagauti ar nušauti: Ruonius labai medžioja ir didžiausius jų pulkus išžudo rš. Kiti medžioja žvėris, meškas S.Dauk. Visą dieną medžiojo ir nieko nenušovė Ėr. Kai pareis brolis iš girios medžiojęs, tu jam duok valgyt J.Jabl. Aš ėjau, aš ėjau girelėn medžiotų NS1197. Turėjo ir šunį medžiojamą J.Jabl. Ar žinai, kodėl varna yra nemedžiojamas paukštis? J.Jabl. Medžiojamas šautuvas rš. Ans mi apsaugos bijantį nuog medžiojančio tinklų KN78. ^ Šunų nepalakinęs išėjo medžiotų Kp. Meškos eidamas medžioti, pasitaisyk lovą, o šerno – grabą LTR(Šll). 2. tr., intr. MŽ337 gaudyti, stengtis nutverti, ieškoti (ėdros, grobio): Katė medžioja peles R. Šitas rainys gerai medžioja Alk. Škac medžióti! Skr. Varnos tik braidė po purvynus, medžiodamos vabalėlius Žem. Lapė, ant laukų medžiódama, gandrą sutiko K.Donel. Gerai medžió[ja] tas gandrelis – vaikams gabena ir gabena Pgg. | Lig tiktai užgesus ugniakurui, [pelė] vėl šoko maisto medžioti J.Jabl. Jautis medžius rantė, šuo puodus mazgojo, katinėlis nabagėlis mėselę medžiojo JV904. ^ Prie savo urvo lapė nemedžioja LTR(Vl). 3. tr. prk. ko nors ieškoti: Ko medžioji pirkioj? Ad. Prieš rugiapjūtę ūkininkai medžiodavo gerus darbininkus Jnš. Talkininkus medžióti DŽ. Kodėl keistienų negalėtumėm medžioti kartu? rš. \ medžioti; apmedžioti; atmedžioti; įsimedžioti; išmedžioti; numedžioti; pamedžioti; primedžioti; sumedžioti